- paslaptus
- paslaptùs, -ì adj. (3b) NdŽ žr. paslaptas:
1. Susirinkdavo žemės urvuose arba paslapčiose vietose rš. Paslapti sutartis buvo padaryta rš. Pasižiūrėjo į jį, rodos, kiaurai jo paslapčias mintis matydamas rš.
paslaptù n.: Kaip iš tikrųjų yra, lieka man paslaptu K.Būg. paslapčiaĩ adv. K; R255: Broliai paslapčiaĩ parsivežė Ėr. Juozapas norėjo paslapčiai apleisti ją I. Nesa eš iš žemės hebrejų paslapčiai pavogtas esmi BB1Moz40,15. Paslapčiai nieko nekalbėjau WP165.2. Vien žavi bekalbė širdis paslapti, kurios nepasieksi gilybės Mair. Iš ... paslapčios valios Dievo MT172. 3. Buvo tai vis vadinamieji paslaptūs cirkuliarai su priminimais valdininkams jų priedermių ir patarimais rš. 4. užsidaręs, nekalbus: Kęstutis nebuvo toks paslaptus kaip Algirdas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.